KAIP VISKAS PRASIDĖJO?

Apie Edvardą Bachą

Anglų gydytojas Edvardas Bachas, žiedų terapijos įkūrėjas, savo atradimą palikęs visiems, kad kiekvienas norintis galėtų padėti sau ir savo artimiesiems.

Vaikystė. Edvardas Bachas gimė 1886m. rugsėjo 24 d. Mozlyje, netoli Birmingemo. Jis buvo vyriausias iš trijų vaikų šeimoje. N.Weeks pasakoja, kad dar vaikystėje jam norėdavosi padėti žmonėms, patiriantiems sunkumus, tad būdamas mažas berniukas svajojo tapti gydytoju. Mažasis Edvardas mylėjo gamtą ir ypač artimas jo širdžiai buvo Velsas.

Jaunystė. Baigęs mokyklą, būdamas 17 metų E.Bachas pradėjo dirbti tėvo vario liejykloje ir tik praėjus trejiems metams, išvyko į Birmingemą mokytis gydytojo profesijos, kaip svajojo vaikystėje.

Chirurgija. 1912 m. E. Bachas gavo chirurgo diplomą ir trejus metus dirbo pagal specialybę. Gydytojas nebuvo patenkintas savo darbu- nors jis ir galėjo išgydyti konkrečią ligą, pacientų sveikata pagerėdavo neilgam. E.Bacho pacientai daugiausia sirgo chroniškomis ligomis, ir nė vienas gydymo metodas nesuteikdavo palengvėjimo. Pasak E. Bacho, chirurgija gydė tik fizinį kūną, nepaisant, kad kiekvienas pacientas yra individualus, o gydant sveikatą, individo asmenybė vaidina daug didesnį vaidmenį nei kūnas.

Bakteriologija. 1915 m. E.Bachas pradėjo bakteriologinius tyrimus, vildamasis, jog šioje srityje jis sukurs metodą chroniškiems susirgimams išgydyti. Jo tyrinėjimų ašis buvo vidurių bakterijos ir jų ryšys su chroniškomis ligomis. E.Bachas padarė novatorišką atradimą- sukūrė vakciną iš bakterijų, esančių chroniško ligonio žarnyne, kurios nesukėlė ligos, bet jų koncentracija rodė, jog organizmas nėra sveikas, jis suleido vakciną į ligonio kraują ir pacientas pasveiko. Bachas atrado septynias bakterijų grupes- iš jų gaminami preparatai iki šiol naudojami visame pasaulyje ir jie pavadinti gydytojo garbei- Bacho bakteriniai nozodai.

Sveikatos sutrikimai ir pasveikimas. 1917 m. Bachas savo laboratorijoje neteko sąmonės. Jam buvo nustatytas piktybinis blužnies auglys, kurį reikėjo nedelsiant pašalinti. Atsižvelgiant į ligos pobūdį, operacijos sudėtingumą ir buities sąlygas, daktarai prognozavo, kad E.Bachui liko gyventi tik trys mėnesiai. Tačiau Bachas buvo kupinas ryžto ir tęsė savo pradėtus tyrimus. Gyvenimiška energija ir susidomėjimas savo darbu suteikė jam tiek jėgų, kad praėjus nustatytam nuosprendžio terminui, jis ne tik liko gyvas, bet dar pragyveno 19 metų.

Homeopatija ir imunologija. 1919m. E.Bachui pasiūlė bakteriologo vietą Londono homeopatinėje ligoninėje. Ten į jo rankas papuolė homeopatijos pradininko S.Hahnemanno knyga „Organonas“. Hahnemanno teiginys, kad negalavimą išgydyti įmanoma, jeigu gydomas žmogus, o ne liga, tapo ir E. Bacho įsitikinimu. Gydytojas savo bakterinius nozodus ėmė išrašinėti pacientams, pasiremdamas vien tik jų emocine būsena, taip pat jis ėmė gaminti preparatus homeopatiniais metodais. Tiek gydytojas, tiek jo atrasti bakteriniai nozodai vis labiau populiarėjo, jo kolegos pradėjo naudoti E.Bacho atradimus ir vadino jį antruoju Hahnemannu. E. Bachas taip pat tyrinėjo mitybos įtaką sveikatai, publikavo straipsnius apie chroniškus susirgimus ir imunitetą.

Nepaisant to, kad E.Bachas laikė homeopatiją ateities medicina, praėjus dešimčiai metų, jis visgi jos atsisakė. E.Bachas buvo nepatenkintas tuo, kad vaistai, kurių esmė išgydyti žmogų ir sugrąžinti jam sveikatą, gaminami iš medžiagų, susietų su liga. Gydytojas buvo įsitikinęs, jog gamta- visagalė ir joje įmanoma atrasti medžiagas, kurios padėtų žmonėms susirgus. Iš pradžių jo tikslas buvo surasti gamtoje augalus, kurie galėtų pakeisti jo atrastus bakterinius nozodus.

Žiedų terapija. 1928 metai laikomi Bacho žiedų terapijos gimtadieniu, nes tų metų rugsėjį E.Bachas pirmą kartą išvažiavo iš Londono laboratorijos ir trumpam paliko privačią gydytojo praktiką. Vaikštinėdamas palei Asko upę Velse, jis nuraškė tris gėles ir atsivežė jas į Londono laboratoriją. Iš jų pagamintos medžiagos įeina į Dvylikos gydančiųjų grupę Bacho gydymo sistemoje: tai bitinė sprigė, baltoji raganė ir puikūnas. Iš pradžių E.Bachas naujas gydymo priemones gamino homeopatiniu būdu, o praėjus dvejiems metams jis atrado naują gėlių žiedų gamybos būdą- saulės būdą, kuris užtikrina gydomųjų savybių perkėlimą į vandenį. 1930m. pavasarį E.Bachas paliko Londoną, nes buvo įsitikinęs, kad jam pavyks surasti augalus, kurie bus „gryni“, nekenksmingi ir turės švelnų gydomąjį poveikį. Tais metais gydytojas daug keliavo po Velsą, tyrinėjo augalus ir jų augimo pobūdį , taip pat parašė knygą:“Heal Thyself“ „Pasigydyk pats“,3, kurioje apibendrinta asmeninė patirtis, gyvenimiški idealai ir filosofinis Bacho žiedų terapijos metodas: visa tai, kodėl mes sergame ir kaip galima susigrąžinti ir saugoti sveikatą. 1930 metais E.Bachas Velse sukūrė tipų teoriją, o Kroumerio mieste prie jūros Anglijos rytuose dar atrado šešis augalus iš Dvylikos gydančiųjų augalų. Ateinančius dvejus metus jis paskyrė kelionėms ir augalų tyrinėjimui, atrado paskutiniuosius tris augalus, sudarančius pirmąją grupę- medžiagas tam tikriems žmonių tipams,(žr. ...psl). 1933 ir 1934 metais E.Bachas atrado augalus skirtus chroniškų susirgimų gydymui: Septynis pagalbininkus( žr. psl), o 1935 metais atrado antrąjį žiedų esencijos išgavimo metodą – užvirimo metodą ir dar 19 naujų gydomųjų priemonių- vadinamų „Kiti devyniolika“(žr. psl).

1936 metais E.Bachas parašė knygą „The Twelve Healers and Other Remedies“,“Dvylika gydančiųjų augalų ir kitos gydomosios priemonės“.4. Knygoje vaizdžiai aprašoma kokiais atvejais naudojamos žiedų esencijos. Savo penkiasdešimtmečio proga E.Bachas perskaitė pranešimą „Healing by herbs“, „Gydymas augalais“ ir netrukus po to, lapkričio 27 dieną jo širdis nustojo plakusi. Jis mirė miegodamas.

Gydytojas Edvardas Bachas gyveno degdamas aistringu noru padėti sergantiems susigrąžinti sveikatą, beje, jis laikėsi nuomonės, kad pagrindinis gydytojo tikslas- nėra išgydyti ligą, o padėti ligoniui suvokti, kodėl jis susirgo ir kokiu būdu išvengti susirgimų. E. Bachas buvo apdovanotas išskirtinėmis pastabumo savybėmis, aštriu protu ir stipria intuicija. Tiek dirbdamas su ligoniais, tiek galynėdamasis su savo liga, E.Bachas stengėsi suprasti tikrąsias susirgimų priežastis ir surasti būdus pasveikti. Jo knygos „Pasigydyk pats!”paantraštė skamba taip:“ Apie tikrąsias susirgimo priežastis ir gydymą“. E.Bacho nuomonė apie susirgimo priežastis ir būdus pasveikti, formavo gydytojo požiūrį į gyvenimą ir Bacho žiedų terapiją.

Edvardo Bacho esminės gyvenimiškos tiesos: žiedų terapijos filosofija

1. Kiekvienas mūsų turi sielą. Ji yra mumyse ir aplink mus. Siela mums suteikia jėgų ir mus saugo. Siela akylai ir kilniai mums vadovauja bet kokioje gyvenimo situacijoje ir nurodo mums geriausią išeitį.

2. Mes esame asmenybės, per kurias siela įgyvendinda savo tikslą, planą. Siela žino mūsų gyvenimo paskirtį ir ragina mus jos laikytis. Siela žino, kaip tą geriausiai padaryti, todėl veda mus geriausių galimybių takais. Mūsų asmenybėms belieka tik klausytis sielos šauksmo.

3. Mūsų kūnas - tai sielos buveinė, leidžianti sielai fiziškai kontaktuoti su šiuo pasauliu. Siela - nemirtinga, fizinis kūnas - laikinas.

4. Jeigu asmenybė ir siela gyvena santarvėje( mes pasakytume jaučiasi patogiai lyg ranka pirštinėje), būtent asmenybė eina širdies keliu ir pildo sielos tikslus, mes jaučiamės patenkinti ir laimingi. Mes esame sveiki.

5. Tuomet, kai asmenybė dėl kažkokios priežasties nukrypsta nuo sielos vadovavimo,iškyla konfliktas. Mes vengiame eiti mums skirtu keliu, dirbame darbą, kuris mūsų nedžiugina ir nesuteikia laimės. Mes nutolstame nuo savo esmės, nuo savojo tikrojo „aš“. Konfliktuodami, jaučiamės pikti, įskaudinti arba tampame apatiški ir abejingi. Jeigu konfliktuojame su siela, galime patirti bet kokią E.Bacho terapijoje nustatytą destruktyvią emocinę ar proto būseną, kurios, pasak E.Bacho anksčiau ar vėliau pasireiškia fiziniame kūne ligos forma. Prisiminkite, kad siela turi planą, kurio privalo laikytis gyvenime, todėl ji stengiasi mus sugrąžinti į tikrąjį kelią. E.Bachas buvo įsitikinęs, kad būtent konfliktas tarp asmenybės ir sielos yra tikroji ligų priežastis. Liga - tai sielos instrumentas, kurio ji griebiasi, norėdama mus sustabdyti, kai elgiamės neteisingai. E. Bachas buvo įsitikinęs, kad liga - kilni. Ji padeda mums suprasti savo klaidas ir sugrįžti prie savo tikrosios esmės.

6. Visi mes esame vienovėje. Mes Gyvename šiame pasaulyje, kad įgytume patirties, žinių ir tobulintume pažinimą. Mes esame čia, kad padėtume vieni kitiems, o ne kovotume vieni su kitais. Bet kuris veiksmas, kenkiantis mums ar kitiems, negatyviai veikia mus visus.

"Jeigu mes tik leidžiame sau įsiklausyti į sielos balsą“, iš tiesų “išgirsti savo sielos balsą nesunku, atvirkščiai,labai paprasta, jeigu mes tai leidžiame“. Vadinasi, viskas mūsų rankose: ir sveikata, ir liga. Galime susigrąžinti sveikatą ir ją išsaugoti, jei paprasčiausiai leisime, kad Siela mus vestų, jei einame mums paskirtu keliu ir niekam neleidžiame įsikišti.